ORGANIZUOJANT LIETUVIŠKĄ JAUNIMĄ KANADOJE – PIRMIEJI ŽINGSNIAI 1950-1974

Po II Pasaulinio Karo, 1940 dešimtmečio gale, Kanadon atvykę imigrantai iš Lietuvos organizavo įvairias šalpos organizacijas.  Jų pirmaeilis tikslas buvo suteikti reikalingiausią pagalbą įsidarbinimo, apsigyvendinimo reikaluose.  Antraeilis tikslas - išlaikyti savo kultūrą svetimame krašte ir sudaryti progas vystyti tarpusavio socialinius ryšius.  Nors jaunimo buvo palyginus nedaug, jam buvo sudarytos progos lankyti lietuviškas mokyklėles, jungtis į chorus ir tautinių šokių grupes bei įvairių sporto šakų klūbus.  Socialiniai susibūrimai, įvairūs minėjimai kuriuos jaunimui organizavo vyresnieji lietuvių bendruomenės nariai sudarė jaunimui sąlygas bendrauti.

Didžiausia banga lietuvių imigrantų iš išvietintų asmenų /pabėgėlių stovyklų, atvyko Kanadon 1947-48m. kai lietuviai bėgo nuo II Pasaulinio Karo baisumų.  Viename iš pirmųjų vedamųjų straipsnių savaitiniame Kanados lietuvių laikraštyje Tėviškės Žiburiai (įsteigtam 1949m. Toronte, Ontario), E. Genaitis pažymi švietimo bei aukštojo išsilavinimo svarbą ir siūlo įsteigti paramos fondą naujai atvykusiems padėti siekti aukštojo mokslo universitetuose.   Ši imigrantų banga patyrė švietimo bei kultūrinių institucijų svarbą Nepriklausomoje Lietuvoje ir daugelis iš jų lankė gimnazijas, dalyvavo kultūriniuose klūbuose kurie veikė pabėgėlių stovyklose.  Daug iš jų lankė kursus Baltijos Universitete kurį pabėgėliai profesoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos įsteigė Hamburge, Vokietijoje.  E. Genaičio nuomone aukštasis mokslas gyvybiškai svarbus Lietuvių tautos išlikimui diasporoje.

II Pasaulinio Karo pabėgėliai atvykę į didesnius Kanados centrus, ten rado jau veikiančias lituanistines mokyklėles, sporto klūbus bei chorus, tt.  Pirmoji imigracijos banga pirmaeilį dėmėsį kreipė į būdus kaip integruotis į naujo krašto gyvenimą ir mažiau dėmėsio kreipė į išsimokslinimą.  Anaiptol, antrajai pokario imigrantų bangai, pirmaeilis dėmėsys skirtinas į galimybę pasiekti auštąjį mokslą ir išlaikyti lietuvių kalbą bei lietuvišką paveldą.  Nauji ateiviai mažai ką bendro turėjo su anksčiau atvykusiais ir pradėjo steigti naujas organizacijas kurių tikslas buvo aukštojo išsilavinimo skatinimas.  Taip įsisteigė:

Akademinė lietuvių organizacija  (A. Bajorinis, pirmininkas)

• įkurta 1948-49m. Toronte su 5 nariais
• Organizavo paskaitas, diskusijas, gegužines, koncertus
• Veikė iki 1950m. vasaros

Lietuvių akademikų jaunimo sambūris

• Įkurtas 1949m. Montrealyje
• Užsiėmė panašia veikla kaip Torontas; įsteigė literatūrinę premiją ir Stipendijų Fondą

Toronto Universiteto lietuvių studentų sąjunga (TULSS)

• pačių studentų įsteigta 1950m. Toronte
• veikė vienerius metus

Toronto Universiteto lietuvių studentų klūbas (TULSK)

• Klūbas pakeitė anksčiau veikusią TULS sąjungą
• Iniciatyvinė 12 studentų grupė parašė TULSK statutą, organizavo paskaitas, diskusijas, įvairius pasilinksminimus, šokius į kuriuos buvo kviečiama platesnė visuomenė

Kanados lietuvių studentų sąjunga (KLSS) (G. Šernas, pirmininkas)

• Įsteigta 1953m. – tai buvo pirmas bandymas plačiau apjungti Kanados lietuvius studentus su skyriais Montrealyje, Toronte ir Londone
• Centro valdybos užduotys buvo:
  • Didinti narių skaičių aktyviai palaikant ryšius su skyriais bei individais studentais.
  • Suformuliuoti sąjungos statutą sekant Lietuvių Studentų Sąjungos (LSS) Jungtinėse Amerikos Valstijose pavyzdžiu.
  • Užtikrinti, kad lietuviškoji studentija turėtų balsą Kanados Lietuvių Bendruomenės (KLB) veikloje.

KLSS padaliniams pradėjo sektis pritraukti naujų narių.  Svarbiais įvykiais sąjunga laikė tradiciją ženkliai minėti “initium semestri” ir “finis semestri”, organizuoti diskusijas ir socialinius suėjimus į kuriuos kviečiama ir plačioji visuomenė; į viešumą iškelti besireiškiančius naujus talentus.

Honey Harbour, Ontario, 1955m. vasarą įvyko pirmoji lietuvių studentų konferencija/ savaitgalio stovykla.  Ją organizavo Kanados Lietuvių Studentų Sąjunga (KLSS).  Joje dalyvavo studentai iš Toronto, Montrealio, Ottavos, Detroito, Filadelfijos, Bostono.  Jaunimas diskutavo įvairias temas, aptarė ateities veiklos planus ir stiprino tarpusavio organizacinius bei asmeninius ryšius.  Bronius Vaškelis buvo išrinktas naujuoju pirmininku ir išdėstė prioritetinius organizacijos tikslus:

• KLSS neapjungia pakankamai jaunimo. Silpnai dalinamasi informacija.  Veikla perdaug vietinė – ją reikla praplėsti.  Rezultatas – mažas dėmėsys į KLSS veiklą ir stoka entuziazmo jungtis bei dalyvauti.
• Bendrai pastebima, kad studentai perdaug pasyvūs, paskendę savo studijose ir norintys įsilieti į vietinių universitetų bendruomenės gyvenimą. Neranda reikalo jungtis į lietuvišką studentų organizaciją.
• Kad įveiktumėm šiuos iššūkius reikalinga: 1) išrinkti dinamiškus asmenis vadovauti vietiniams KLSS skyriams, 2) organizuoti įvykius ir dalintis informacija daug plačiau, kad skatinti didesnį norą dalyvauti, ir, 3) įsteigti skaidrią finansinę atskaitomybę prie KLSS centro valdybos.

KLSS centro valdyba Tėviškės Žiburių savaitraštyje įsteigė kartą į mėnesį išeinantį skyrių – “Studentų Keliu” kuriame buvo sudaryta proga studentijai dalintis informacija bei gvildenti klausimus kuriais domisi jaunimas.

KLSS taipogi palaikė glaudžius ryšius su Latvių bei Estų studentų sąjungomis.  1950-tame dešimtmetyje KLSS dėl narių konkuravo su kitomis lietuviškomis organizacijomis, pav. su ideologinėmis bei kultūrinėmis organizacijomis kaip Lietuvių Skautai, katalikų studentų sąjunga “Ateitis”, sporto klūbais bei tautinių šokių grupėmis ir chorais.

1956m. KLSS Montrealio skyrius (V. Bruzgelevičius, pirmininkas) suorganizavo viešą parodomąjį studentų teismą.  “Tipiški” lietuviai studentai buvo apkaltinti, kad yra perdaug pasyviai nusiteikę Lietuvių bendruomenės Kanadoje atžvilgiu ir nepakankamai rūpinasi Lietuva.  Studentai buvo užklausti ar jie supranta, kad jie yra lietuviai, kilę iš pabėgėlių ir kaip tai juos įpareigoja?  Jie buvo taip pat užklausti kokią pareigą jie jaustų Lietuvai jai atgavus savo nepriklausomybę? Studentams duota proga save apginti pasitelkiant “advokatus” bei liūdininkus.

Dėmėsys iš visuomenės buvo didelis.  Virš 200 asmenų dalyvavo šiame “teisme”.  Studentai buvo apkaltinti 10 ‘nusikaltimais’ ir nuteisti dėl trijų.  Jie rasti kalti dėl to kad: 1) nelankė aukštesniųjų lituanistinių kursų, 2) nepakankamai plačiai skleidė informaciją apie Lietuvos politinę padėtį savo lankomo universiteto bendruomenėjė, ir, 3) pradėjo prarasti savo lietuvių kalbą.  Kaip bausmę kaltintieji per metų laiką turėjo atitaisyti savo tris “klaidas”.  Dėl nepakankamų įrodymų kiti kaltinimai atleisti.

Bronius Vaškelis, KLSS pirmininko duomenimis

1957m. KLSS veiklos tikslai buvo gana aiškūs:

• Suvienyti Kanadoje esančius lietuvius studentus
• Skatinti socialinį bendravimą ir vystyti lietuvišką kultūrinį gyvenimą
• Bendradarbiauti su Kanados Lietuvių Bendruomene (KLB) užtikrinant, kad jaunimo interesus atstovautų jaunimo atstovai bendruomenės valdybose. (3 išrinkti KLSS nariai atstovavo jaunimui KLB krašto valdyboje)
• Palaikyti ryšį ir atstovauti lietuviams studentams latvių, lenkų ir ukrainiečių studentų organizacijose.

Santykiai su JAV Lietuvių Studentų Sąjunga buvo artimi.  Bendralaiškiais dalintasi informacija.  Bendromis jėgomis buvo organizuojami renginiai kaip pav. 1957m. Šiaurės Amerikos Lietuvių Jaunimo Kongresas.  Nors bendradarbiavimas buvo glaudus, visdėlto abi organizacijos nesijungė į bendrą federaciją.

KLSS bandymai pritraukti naujų narių tęsėsi Kanados mąstu.   1962m. rudenį buvo surengtos Kanados lietuvių studentų dienos.

KLB krašto valdyba pradėjo rūpintis bendrai lietuviško jaunimo, ne tiktai studentijos, įjungimu į lietuvišką veiklą.  1963m. KLB įsteigė Jaunimo Skyrių KLB sudėtyje. Skyriaus pirmininkas buvo V. Piečaitis.

KLB krašto Tarybos metiniame suviažiavime 1964m. lapkričio 28-29dd., dėmėsys jaunimui pasireiškė parenkant pagrindinio suvažiavimo temą: “Jaunoji karta ir jos vaidmuo išlaikant lietuvių kultūrą Kanadoje”.  Simpoziumo kalbėtojai buvo trys.

Kunigas Dr. Pranas Gaida (Tėviškės Žiburių laikraščio pagrindinis redaktorius)

“Jaunimas tarp dviejų kultūrų”

• Jo nuomone vyresnioji karta privalo lietuvišką kultūrą išbalansuoti su neišvengiama Kanados kultūros įtaka mūsų jaunimui, ją pristatant kaip gyvą, dinamišką ir patrauklią, o ne kaip praeities relikviją, skirtą archeologiniams tyrinėjimams.
• Lietuviškas jaunimas užaugintas dvejose kultūrose tik gali praturtėti ir tuo stiprinti savo tapatybę.

Giedra Rinkūnaitė (jaunimo atstovė KLB krašto valdyboje)

“Lietuviškos organizacijos ir jaunimas”

• Jinai teigė, kad jaunimui sunku suprasti kaip vyresnioji karta palaiko savo kultūrą. Nesuprantama kodėl reikia tiek daug skirtingų organizacijų. Tai tik maišo reikalus ir jaunimui kelia abejones.
• Vien Toronte randasi 62 lietuviškos organizacijos. Daugumas iš jų barasi tarpusavyje, vieni kitų nepalaiko.  Toks vyresniųjų pavyzdys tik atstumia jaunimą.
• Universitetus lankantys studentai turi didelį pasirinkimą kam skirti savo laiką platesnėje Kanados visuomenėje. Jie susitinka su daugeliu, ne tik lietuviais profesoriais ir lengvai gali jungtis prie įvairių studentų organizacijų universitetuose.

Audrius Šileika (Toronto Lietuvių studentų sąjungos pirmininkas)

“Jaunimo įjungimas į lietuvišką gyvenimą”

• Jo nuomone jaunesnioji karta nesupranta vyresniosios kartos besikartojančių organizacijų ir įvairialypių ideologijų. Vyresnioji karta nesuinteresuota kalbėtis jaunimui rūpimais klausimais.  Nerodo dėmėsio jaunimo rūpęsčiams – pav. kaip tokiai mažumai išlikti lietuviais ir neištirpti dominuojančios kultūros įtakoje.
• Organizacijos turėtų rūpintis lietuviškos kultūros puoselėjimu. Ideologinės organizacijos turėtų būti dinamiškesnės ir keistis pagal laiko reikalavimus. Politinės diskusijos turėtų atspindėti dabartinio laiko realybę.  Idologinių organizacijų skaičių reiktų mažinti.
• Nors jis ir netobulai kalba lietuviškai, jaunimui reikia leisti išsireikšti be kritikos dėl jo kalbos trūkumų. Reikia labiau gerbti jaunimo idėjas ir jo gebėjimus svariau ir našiau prisidėti prie bendruomenės veiklos – jai ir vadovauti.

1960 dešimtmetyje Pasaulio Lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba pradėjo rūpintis jaunimu ir svarstė kaip jį pritraukti prie lietuviškos veiklos.  Tuometinis PLB pirmininkas Juozas Bačiūnas pasiūlė mintį surengti pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Atsitiktinai, Lietuvių Studentų Sąjunga (LSS) jau svarstė galimybę surengti Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimo kongresą ir susidomėjo PLB siūlymu. 1964m. vasarą, LSS suorganizavo jaunimo pasitarimą Dainavos stovyklavietėje Michigano valstijoje į kurį pakvietė jaunimo organizacijų bei spaudos atstovus. 1964m. PLB su LSS pritarimu, sudarė planą ir paskelbė 1966 metus Jaunimo Metais.  Jaunimo Metų tikslai:

• Įvertinti dabartinę jaunimo padėtį
• Rasti būdų kaip pritraukti daugiau jaunimo į lietuvišką veiklą
• Rasti būdų kaip įpareigoti daugiau jaunimo siekti Lietuvos nepriklausomybės
• Skatinti tarpusavio ryšių palaikymą
• Kviesti lietuvių visuomenę dalyvauti Pirmąjame Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongrese 1966m. birželio 30 – liepos 3 dienomis Čikagoje JAV ir Toronte Kanadoje.

Jie sustatė planą kaip kas mėnesį minėti Jaunimo Metus:

PLB valdyba įsipareigojo sudaryti Pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso (PLJK) organizacinį komitetą.  Komitetui siūlyta surengti rajoninius jaunimo suvažiavimus bei ruošti įvairius renginius kaip pasiruošimą dalyvavimui Kongrese.  Metų kulminacija – Pirmasis PLJK Čikagoje ir Toronte 1966m. liepos mėnesį.  Pirmasis rajoninis suvažiavimas buvo pramatytas 1965m. spalio 8-10dd. Kanadoje, antrasis - 1966m. sausio mėn. Australijoje ir trečiasis - 1966m. liepos mėn. JAV. Organizaciniame komitete iš Kanados dalyvavo jaunimo atstovė KLB krašto valdyboje Giedra Rinkūnaitė ir Toronto Universiteto lietuvių studentų (TULSK) pirmininkas Audrius Šileika.

Pagal PLB siūlymą įjungti jaunimą, KLB įkūrė Jaunimo sekciją prie KLB krašto valdybos. Jaunimo sekcija išsirinko savo valdybą ir įsteigė jaunimo sekcijas prie KLB apylinkių valdybų. Jaunimo sekcijai pavesta prisidėti prie Pirmojo PLJ Kongreso organizavimo darbų keliant lėšas kurios parėmė atvykstančius jaunimo atstovus iš Pietų Amerikos ir renkant parašus peticijai Jungtinėms Tautoms prieš Lietuvos kolonizavimą ir dėl jos nepriklausomybės atstatymo.  KLB Jaunimo sekcija bendrai dirbo su Kanados LSS ir sėkmingai įvykdė parašų rinkimo projektą.

1965m. KLB krašto valyboje įsteigtas Jaunimo Skyrius (Giedra Rinkūnaitė pirmininkė) tuojaus ėmėsi darbo organizuoti pirmąjį Kanados Lietuvių Jaunimo Kongresą. Pradėjo leisti bendralaiškį “Dūmai” (redaktorės Dalia Skrinskaitė ir Vida Tamulaitytė).  Kartu su Kanados LSS skatino ir organizavo Kanados lietuvių studentus, kad dalyvautų politinėse demonstracijose JAVėse.  Skyriaus tikslai: suaktyvinti jaunimą, padauginti jaunimui skirtų renginių kiekį, aktyviau dalyvauti lietuvių bendruomenėje ir skatinti jaunimą ateityje perimti vadovavimą iš vyresniųjų ypač pildant KLB krašto ir apylinkų valdybų gretas.

Šio Kanados jaunimo kongreso organizavimo komitetas buvo sudarytas pagrinde iš jaunimo.  Kongreso programoje: talentų vakaras, meno paroda ir akademinė sesija.  Kongreso proga išleistas leidinys apibūdino jaunimo veiklą įvairiose Kanados vietovėse.

Tuo pačiu metu, Kanados LSS pradėjo svarstyti esminį klausimą: ar Kanados LSS turėtų veikti atskirai nuo JAV LSS ar jungtis su ja? Tai buvo svarbus klausimas, nes lietuvių universitetų studentų skaičius vien tik rytinėje Kanados dalyje jau buvo išaugęs iki 250-300 studentų.  1966m. sausio mėn. Kanados LSS konferencija Toronte patvirtino, kad pasisekė atnaujinti KLSS skyrius Toronte, Montrealyje, Hamiltone, Otavoje.  Taip pat patvirtino norą toliau bendradarbiauti su JAV LSS.  Šešioliktą metinį Šiaurės Amerikos LSS suvžiavimą nutarta šaukti 1966m. lapkričio mėnesį Toronte.

Kongreso programa buvo plati ir įskaitė:

• Akademinę/svarstybų dalį (paskaitos, darbo būreliai, diskusijos) kurioje sudaryta proga išanalizuoti iššūkius prieš kuriuos stojasi lietuvių bendruomenės įvairiuose kraštuose.
• Kultūrinė dalis: koncertai, literatūros/poezijos vakaras, meno paroda
• Religinė dalis: pamaldos katalikams; pamaldos protestantams
• Politinė dalis: peticijos įteikimas Jungtinių Tautų būstinei New Yorke prašant panaikinti sovietų kolonizaciją Lietuvoje ir reikalaujant atstatyti Lietuvos nepriklausomybę
• Socialinė dalis: banketas, šokiai
• Sportas: krepšinio, tinklinio, stalo teniso turnyrai
• Užbaigimui: dalyvavimas Šiaurės Amerikos Dainų Šventėje Čikagoje (dainavo virš 1,000 choristų)

Birželio mėnesio gale 120 jaunimo atstovų iš 13 kraštų dalyvavo Jaunimo vadovų stovykloje Dainavos stovyklavietėje Michigano valstijoje.  Kanadai atstovavo Giedra Rinkūnaitė, Dalia Skrinskaitė ir Audrius Šileika.  Dalyvavimas kitose Jaunimo Kongreso programos dalyse nebuvo ribojamas tik kraštų atstovams, bet buvo atviras bendrai jaunimui.  Jose dalyvavo jaunimas iš 17 kraštų plius 2,000 iš JAV ir 300 iš Kanados. Liepos 8^tą įvyko žygis prie Jungtinių Tautų būstinės New Yorke ir demonstracija prie Sovietų Ambasados.  Kanados jaunimo delegacija susitiko su Kanados Ambasadoriumi Jungtinėms Tautoms.  Pristatė peticiją smerkiant sovietų kolonizaciją Europoje ir reikalaujant Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės.

Pirmojo Pasaulio LJK atstovai kruopščiai dirbo analizuodami jaunimo padėtį įvairiuose kraštuose ir rezoliucijas bei nutarimus pristatė Pasaulio lietuvių bendruomenei:

DEKLARACIJOS

• Šis kongresas pirmą kartą sudarė progą lietuvių jaunimui diasparoje susitikti ir bendrai spręsti rūpimus klausimus. Jaunimas prašė PLB toliau organizuoti šitokio pobūdžo jaunimo kongresus.
• Jaunimo atstovai deklaravo savo ištikimybę Lietuvai ir reikalavo pripažinti Lietuvos teisę laisvai vystyti savo kultūrines bei religines vertybes ir laisvą žodį, taip kaip visoms tautoms yra garantuojama Jungtinių Tautų Chartoje.
• Šios teisės ir laisvės priklauso ir Lietuvai, nes Lietuva turi ilgą istoriją kaip laisvas kraštas su savita kultūra bei tradicijomis.
• Jaunimo Kongresas deklaravo, kad dabartinė Lietuvos okupacija yra slapto susitarimo tarp Sovietų Rusijos ir Nacių Vokietijos pasekmė. Tai yra neteisėta, prievarta įvykdyta okupacija kuri pavertė laisvą Lietuvos valstybę į Sovietų Sąjungos satelitą.  Šiuo neteisėtu aktu Lietuva pergyvena kolonizacijos pasekmes – eksploataciją, naikinimą, tautinio identiteto praradimą ir moralinį paniekinimą.

NUTARIMAI

• Organizuoti Pasaulio lietuvių jaunimo kongresus ateityje sudarant progą diasporos jaunimui bendrauti, planuoti ir nustatyti savo veiklos tikslus. Jaunimo kongresas prašė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos toliau šiuos kongresus organizuoti.
• Pripažinti ir įvertinti kertinį vaidmenį kurį atlieka lietuviška spauda. Ypatingas dėmėsys ir padėka skritini akademiniam žurnalui “Lituanus” ir Lietuvių Enciklopedijos leidėjams leidžiantiems šiuos spaudinius anglų kalba.
• Organizuoti jaunimo vienetus kur tik galima ir kuo plačiau.
• Įsteigti Pasaulio lietuvių studentų sąjungą.  Jos veiklą turėtų koordinuoti specialiai sudaryta Pasaulio lietuvių studentų reprezentacinė grupė.

Vykdant kongreso nutarimus, Pasaulio LB valdyba įsteigė Jaunimo Sekciją prie PLB valdybos ir sudarė sekančio Jaunimo Kongreso organizacinį komitetą kuriam pavedė surengti Antrąjį Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą.  Įvyko keletas bendrų posėdžių kartu su Pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso organizatoriais, PLB valdybos nariais, jaunimo organizacijų iš JAV ir Kanados atstovais.  Kanadai atstovavo: E. Sičiūnas, B. Čeponkus (KLB Jaunimo sekcijos pirmininkas), G. Breichmanas, J. Kuraitė, J. Čeponkutė (KLB valdybos narė).  Nuo 1970m. komitetas sparčiai dirbo organizuojant Antrąjį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą

Antrojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso (PLJK) organizacinio komiteto pirmininkas Romas Sakadolskis iš Čikagos, nustatė gaires kongreso organizavimo darbams.  Jis teigė, kad pirmojo PLJK patirtis parodė, kad vertinga ir būtina sudaryti progą diasporos jaunimui suvažiuoti ir juos įjungti į lietuvių bendruomenės gyvenimą.  Antrasis PLJK turėtų įvertinti kas po pirmojo kongerso buvo atsiekta ir pagal tą patirtį nustatytų planus ateities veiklai.   Pirmasis kongresas parodė, kad esame pajėgūs surengti tokio plataus mąsto pasaulinius renginius.  Antrasis kongresas turėtų mobilizuoti dar didesnius skaičius jaunimo, ypatingai jaunimą iš kitų kraštų apart Šiaurės Amerikos.

Antrąjam PLJK data parinkta 1972m. nuo birželio 30 iki liepos 16d.: Atidarymo savaitgalis Čikagoje JAV, Studijų Dienos Kent State universitete Columbus Ohio, Jaunimo Kongreso stovykla Romuvos stovyklavietėje Huntsville Ontario Kanadoje ir Uždarymo savaitgalis Toronte Kanadoje.

Kongreso stovyklą organizuoti pavesta Gediminui Breichmanui iš Hamiltono Ontario ir Joana Kuraitė iš Windsoro Ontario tapo II PLJK prezidiumo nare.

Panašiai kaip ir Pirmąjame PLJK, šio kongreso programą sudarė akademinė, kultūrinė, religinė, politinė dalys ir sporto turnyrai.  Antrojo PLJK dalyviai buvo kviečiami dalyvauti Ketvirtoje Šiaurės Amerikos tautinių šokių šventėje kuri vyko liepos 2d. Čikagoje.

Antrame PLJK, taip kaip ir Pirmąjame, buvo skatinamas politinis aktyvizmas. Buvo vykdomas parašų rinkimas ant peticijos reikalaujančios Lietuvai nepriklausomybės.  Peticija skirta Jungtinėms Tautoms. Joje pasaulio lietuvių jaunimo vardu rašoma:

Protestuojame prieš neteisybes kurias prieš Baltijos Valstybes: Lietuvą, Latviją ir Estiją, vykdo Sovietų Sąjunga. Tai nusikaltimai prieš šių valstybių teisę savarankiškai spręsti savo likimą ir priešinasi pasaulio taikai ir laisvei.  Nuo priverstinės jų okupacijos įvykdytos 1940m. birželio mėn. iki šiandienos, šiose valsybėse tęsiasi tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimai.

Todėl mes reikalaujame, kad Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje būtų iškeltas ir nagrinėtas neteisėtas Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupacijos ir aneksavio klausimas ir kad Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas pradėtų tyrimus dėl nesiliaujančių žmogaus teisių pažeidinėjimų Baltijos valstybėse.

Kongrese dalyvaujančių kraštų atstovai susirinko bendram darbui planuojant jaunimo veiklą Studijų Dienose Kent State universitete Ohio valstijoje.  Iš viso dalyvavo 250 rinktų jaunimo atstovų: 90 iš JAV, 35 iš Kanados, 61 iš Pietų Amerikos, 42 iš Europos ir 22 iš Australijos.  Po įtemptų darbo sesijų atstovai priėmė šiuos nutarimus:

NUTARIMAI

Kongresas nutarė įsteigti Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungą (PLJS).  Jinai veiks pagal Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) konstituciją ir statutus.  PLJS yra PLB dalis ir tuo pagrindu, PLJS apima visą lietuvišką jaunimą – organizacijoms priklausančius kaip individus ir jokioms organizacijoms nepriklausančius pavienius asmenis.

• Kraštų atstovai įpareigoti įsteigti PLJS skyrių savame krašte. Kur įmanoma, krašto Jaunimo Sąjungos pirmininkas tampa krašto Lietuvių Bendruomenės valdybos nariu.
• Čikagoje, Ilinojaus valstijoje steigiamas Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos Informacijos Centras.
• Trečiasis Pasaulio Lietuvių jaunimo kongresas vyks Pietų Amerikoje 1975 metais.
• Pietų Amerikos atstovams pageidaujant, PLB ir PLJS valdybos sudarys savanorių grupes galinčias talkinti Trečiojo PLJK ruošos darbuose.
• Reikalingas didesnis dėmėsys lietuviškoms šeimoms su jaunais vaikais.
• PLJS valdyba prašoma skirti daugiau dėmėsio lietuviškam švietimui.
• Kongreso atstovai pageidauja didesnės finansinės paramos projektams kurie skatina lietuviškos kultūros išsaugojimą ir plėtrą.
• PLJS valdyba įpareigojama steigti atskirą komitetą skatinti jaunimo politinę veiklą.
• PLJS valdyba įpareigojama steigti studijų būrelius kurie išdiskutuotų jaunimui rūpimus klausimus ir pateiktų siūlymus akcijai.

Antrojo PLJ Kongreso atstovai rimtai ėmėsi įsipareigojimo steigti PLJS skyrius savo kraštuose.  Pirmasis PLJS pirmininkas, Kun. Antanas Saulaitis, SJ pasirūpino PLJS Informacijos Centro Čikagoje steigimu.  Jam vadovavo Mindaugas Pleškys. Centras leido biuletenį kuriame skelbdavo apie jaunimo veiklą diasporoje.

Sėkmingai steigiantis PLJS kraštų skyriams, su laiku pradėjo nykti įvairios studentų organizacijos. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos LSS veikla sumažėjo ir eventualiai ribojosi vienu metiniu suvažiavimu.  Tačiau, kitais atvejais studentų veikla suaktyvėjo, pav. Toronto Universiteto lietuvių studentų sąjunga buvo atgaivinta 1972 metais.  Daugeliu atvejų PLJS kūrimas neturėjo jokio efekto veikiančioms jaunimo organizacijoms kaip pav. Lietuvių Skautijai ar Ateitininkams, nes daugelis jų narių rado laiko ir jėgų veiklai ir PLJS ir ideologinėje organizacijoje.

Antrajam Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresui pasibaigus, Kanados ir JAV atstovai kartu su susidomėjusiu jaunimu atvyko į suvažiavimą Clevelande Ohio valstijoje 1973m. gruodžio 28-31dd.  Suvažiavimo tikslas – detaliai apibrėžti naujai įsteigtai Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungai (PLJS) vaidmenį perimant atstovavimo rolę iš Jaunimo Sekcijų ir aptarti būdus kaip sąjungą integruoti į Šiaurės Amerikos jaunimo veiklą.  Suvažiavime priimtomis rezoliucijomis buvo įsteigtos Kanados Lietuvių Jaunimo Sąjunga (KLJS) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių Jaunimo Sąjunga (JAVLJS).  Tuometiniam Jaunimo Skyriaus atstovui Kanados Lietuvių Bendruomenės (KLB) krašto valdyboje, Almiui Kuolui iš Toronto, Ontario, buvo pavesta suorganizuoti Kanados lietuvių jaunimo suvažiavimą bei aptarti reikalingus įstatų pakeitimus kurie užtikrintų, kad jaunimo interesams atstovauja Kanados Lietuvių Jaunimo Sąjunga (KLJS) ir kad KLJS pirmininkas perima buvusio Jaunimo Skyriaus funkcijas kaip pilnateisis KLB krašto valdybos narys. Suvažiavimas išreiškė prašymą kad KLB priimtų KLJS pirmininką pilnateisiu KLB krašto valdybos nariu ir tinkamai pritaikytų LB įstatus. Šis darbas buvo baigtas 1974m. kai Kanados lietuvių jaunimo suvažiavimas priėmė įstatus ir išrinko pirmą KLJS valdybą.  Almis Kuolas iš Toronto išrinktas pirmuoju KLJS pirmininku ir tapo KLB krašto valdybos pilnateisis narys. Vietinės Kanados lietuvių bendruomenės apylinkių valdybos pasekė tuo pavyzdžiu ir ten kur tai buvo įmanoma, vietiniai KLJS pirmininkai tapo apylinkių valdybų pilnateisiai nariai ir atstovavo Kanados lietuvių jaunimo interesams.