Ilgas kelias namo:  didysis atradimas

Artėjant II Pasauliniam karui, nuo galimų grėsmių gelbėtos ir vėliau dingusios nepriklausomos Lietuvos svarbios valstybinės sutartys buvo ilgiausiai neišaiškinta paslaptis. Dėl jų daugiau kaip 80 metų vyko įvairiausi spėliojimai ir paieškos. Buvo žinoma, kad Nepriklausomos Lietuvos tarptautinės sutartys, sudarytos 1918 - 1940 laikotarpyje, buvo išsiųstos į Lietuvos ambasadą Švedijoje 1939 metais, norint užtikrinti jų saugumą. Kilus II Pasauliniam karui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, buvusi laikinojoje sostinėje Kaune, dėžes su sutartimis persiuntė Lietuvos ministrui Švedijoje – Vytautui Jonui Gyliui. Taip prasidėjo šių dokumentų istorija, pilna nežinios, įvairių spėliojimų. Nebuvo aiškiai žinoma, kas buvo laikoma tose dėžėse. Nebuvo įrodymų, kad jos iš Švedijos atkeliavo kartu su Vytautu Gyliu ir jo žmona Vanda, 1949 metais jiems emigruojant į Torontą Kanadoje. Įvairūs bandymai išsiaiškinti su dokumentais susijusias paslaptis bei intrigas nedavė rezultatų. Buvo padaryta išvada, kad dokumentai yra dingę, niekada nepasiekė Kanados ir jų likimas amžiams liks paslaptimi.

Viską pakeitė tik vienas telefono skambutis į Kanados Lietuvių muziejų - archyvą (KLMA) 2021m. pavasarį. Po pirmojo pokalbio su kanadiečiu Charles Hopkins paaiškėjo, kad Lietuvai ir lietuviams svarbus dokumentų rinkinys yra Toronte, Kanadoje, ir kad juos nuo sunaikinimo išgelbėjo konsulo V. Gylio kaimynas. Gen. konsulas V.Gylys staiga mirė 1959 m, nespėjęs kam nors perduoti savo turimo dokumentų archyvo. Vėliau, 1979 m. mirus Vandai Gylienei, komercinė bendrovė tvarkė buvusius Vytauto ir Vandos namus ir gatvėje paliko dėžes su dokumentais, kad jos būtų išvežtos su miesto šiukšlėmis. Tą naktį lijo, ir dalis dokumentų buvo lietaus sudrėkinti. Kaimynystėje gyvenęs Ch. Hopkins, atradęs gatvėje paliktas dėžes, žinodamas savo kaimynų Gylių istoriją, pasiėmė jas ir laikė savo namuose. Jo ir jo žmonos ankstyvesni bandymai saugomais dokumentais sudominti ką nors iš lietuvių visuomenės nedavė rezultatų iki šio skambučio į KLMA. Jie labai apsidžiaugė, atradę Kanados lietuvių muziejų-archyvą, ir kreipėsi į KLMA su intencija ilgai saugotų dokumentų kolekciją paaukoti institucijai, kurios tikslas išsaugoti lietuvių archyvinius pėdsakus Kanadoje ir kuri supras ir įvertins jų istorinę vertę ir svarbą. Taip Ch. Hopkins ilgus dešimtmečius saugoti dokumentai buvo perduoti Kanados lietuvių muziejui - archyvui.

Charles Hopkins
UNESCO Chair in Reorienting Education towards Sustainability
York University, Toronto

Charles Hopkins Biography

KLMA atlikus dokumentų inventorizaciją, paaiškėjo, kad rinkinyje buvo saugoma 30 dvišalių sutarčių, 14 bylų su Lietuvos užsienio ministerijos darbo dokumentais, 8 atskiri dokumentai ir keletas 1920 – 1939 laikotarpio sutrūnijusių bei lietaus ir pelėsių sugadintų dokumentų. Susipažinus su jais buvo aišku, kad tai istorinės svarbos dokumentai. Rusijos imperija Lietuvą valdė 123 metus, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuva pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Nedelsiant buvo sudaryta Lietuvos vyriausybė, kuri vykdė visas nepriklausomos valstybės funkcijas, įskaitant tarptautinių sutarčių sudarymą. Viena iš pirmųjų sutarčių buvo Taikos sutartis su Sovietų Rusija, pagal kurią buvo nustatytos Lietuvos teritorijos ribos bei abiejų valstybių įsipareigojimai (pasirašyta Maskvoje 1920 m. liepos 12 d.). Kita svarbi sutartis buvo pasirašyta su Latvija, pagal kurią Lietuvai suteiktas tiesioginis priėjimas prie Baltijos jūros (pasirašyta Rygoje 1931m. sausio 25 d.).

Toliau matome sutarčių bei parašų fotografijas, kurios parodo Lietuvos palyginti trumpą – tik per 20 nepriklausomybės metų - nueitą kelią. Jos parodo, kaip Lietuva tvarkė savo politiką, kaip nepriklausoma Lietuvos valstybė vystė derybas ir pasirašė tarptautines sutartis kartu su pasaulyje išgarsėjusiais vadovais, kurių vardai mums gerai žinomi.

Iš nežinios sugrąžinti šie svarbūs istoriniai dokumentai jau Lietuvoje, Lietuvos valstybės centriniame archyve. Tai pasiekta glaudaus LR ambasadorius Kanadoje D.Skusevičiaus, Kanados lietuvių muziejaus - archyvo ir Kanados lietuvių bendruomenės bei kanadiečio Ch.Hopkins bendradarbiavimo dėka. Visi spėliojimai bei intrigos dėl jų likimo išspręsti. Lieka tik Lietuvos istorikams juos nagrinėti ir paskelbti juose randamas istorijas.