Ilgas kelias namo: didysis atradimas
Artėjant II Pasauliniam karui, nuo galimų grėsmių gelbėtos ir vėliau dingusios nepriklausomos Lietuvos svarbios valstybinės sutartys buvo ilgiausiai neišaiškinta paslaptis. Dėl jų daugiau kaip 80 metų vyko įvairiausi spėliojimai ir paieškos. Buvo žinoma, kad Nepriklausomos Lietuvos tarptautinės sutartys, sudarytos 1918 - 1940 laikotarpyje, buvo išsiųstos į Lietuvos ambasadą Švedijoje 1939 metais, norint užtikrinti jų saugumą. Kilus II Pasauliniam karui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, buvusi laikinojoje sostinėje Kaune, dėžes su sutartimis persiuntė Lietuvos ministrui Švedijoje – Vytautui Jonui Gyliui. Taip prasidėjo šių dokumentų istorija, pilna nežinios, įvairių spėliojimų. Nebuvo aiškiai žinoma, kas buvo laikoma tose dėžėse. Nebuvo įrodymų, kad jos iš Švedijos atkeliavo kartu su Vytautu Gyliu ir jo žmona Vanda, 1949 metais jiems emigruojant į Torontą Kanadoje. Įvairūs bandymai išsiaiškinti su dokumentais susijusias paslaptis bei intrigas nedavė rezultatų. Buvo padaryta išvada, kad dokumentai yra dingę, niekada nepasiekė Kanados ir jų likimas amžiams liks paslaptimi.














Nuotraukos iš parodos, „Ilgas kelias namo“, diplomato Vytauto Gylio gyvinenimo istorijos pristatymas. Paroda parengta Lietuvos ambasados Kanadoje, macenatė Danutė Garbaliauskienė, pristatyta Kanados lietuvių muziejuje archyve lapkričio 2 d. 2014 m.
Lietuvos ambasadorius Kanadai, Vytautas Žalys pristato parodą lankytojams.
Gylių residencija Toronto mieste.
Viską pakeitė tik vienas telefono skambutis į Kanados Lietuvių muziejų - archyvą (KLMA) 2021m. pavasarį. Po pirmojo pokalbio su kanadiečiu Charles Hopkins paaiškėjo, kad Lietuvai ir lietuviams svarbus dokumentų rinkinys yra Toronte, Kanadoje, ir kad juos nuo sunaikinimo išgelbėjo konsulo V. Gylio kaimynas. Gen. konsulas V.Gylys staiga mirė 1959 m, nespėjęs kam nors perduoti savo turimo dokumentų archyvo. Vėliau, 1979 m. mirus Vandai Gylienei, komercinė bendrovė tvarkė buvusius Vytauto ir Vandos namus ir gatvėje paliko dėžes su dokumentais, kad jos būtų išvežtos su miesto šiukšlėmis. Tą naktį lijo, ir dalis dokumentų buvo lietaus sudrėkinti. Kaimynystėje gyvenęs Ch. Hopkins, atradęs gatvėje paliktas dėžes, žinodamas savo kaimynų Gylių istoriją, pasiėmė jas ir laikė savo namuose. Jo ir jo žmonos ankstyvesni bandymai saugomais dokumentais sudominti ką nors iš lietuvių visuomenės nedavė rezultatų iki šio skambučio į KLMA. Jie labai apsidžiaugė, atradę Kanados lietuvių muziejų-archyvą, ir kreipėsi į KLMA su intencija ilgai saugotų dokumentų kolekciją paaukoti institucijai, kurios tikslas išsaugoti lietuvių archyvinius pėdsakus Kanadoje ir kuri supras ir įvertins jų istorinę vertę ir svarbą. Taip Ch. Hopkins ilgus dešimtmečius saugoti dokumentai buvo perduoti Kanados lietuvių muziejui - archyvui.
Charles Hopkins
UNESCO Chair in Reorienting Education towards Sustainability
York University, Toronto
Dokumentai atvežti į KLMA.
.
KLMA atlikus dokumentų inventorizaciją, paaiškėjo, kad rinkinyje buvo saugoma 30 dvišalių sutarčių, 14 bylų su Lietuvos užsienio ministerijos darbo dokumentais, 8 atskiri dokumentai ir keletas 1920 – 1939 laikotarpio sutrūnijusių bei lietaus ir pelėsių sugadintų dokumentų. Susipažinus su jais buvo aišku, kad tai istorinės svarbos dokumentai. Rusijos imperija Lietuvą valdė 123 metus, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuva pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Nedelsiant buvo sudaryta Lietuvos vyriausybė, kuri vykdė visas nepriklausomos valstybės funkcijas, įskaitant tarptautinių sutarčių sudarymą. Viena iš pirmųjų sutarčių buvo Taikos sutartis su Sovietų Rusija, pagal kurią buvo nustatytos Lietuvos teritorijos ribos bei abiejų valstybių įsipareigojimai (pasirašyta Maskvoje 1920 m. liepos 12 d.). Kita svarbi sutartis buvo pasirašyta su Latvija, pagal kurią Lietuvai suteiktas tiesioginis priėjimas prie Baltijos jūros (pasirašyta Rygoje 1931m. sausio 25 d.).
Dvišalių sutarčių kolekcija
Lietuvos-Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Taikos sutartis.
Iš kairės į dešinę: Sutartis pasirašyta 1920.VII.12, Maskvoje, Ratifikacijos instrumentas 1920.IX.9, Maskva, Pratesimas sutarties pasirašytos 1926.IX.28, 1931.V.6, Maskva.
Lietuvos užsienio ministerijos bylos su darbo dokumentais.














Lietuvos sutartis su Vyriausiaja Evangelikų Bažnyčios Taryba Berlyne
Venceslas Sidzikauskas, Heinrich Borchert, Dr. Hermann Kapler
Berlin-Charlottenburg, 1925.VII.31
Plein Pouvoir duotas Antano Smetonos deryboms Prekybos sutartčiai su Latvija
Prezidentas Antanas Smetona, Stasys Lozoraitis
Kaunas, 1935.IV.10
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos ištremtų arba laikomų kalėjimuose asmenų pasikeitimo Protokolas
Jurgis Baltrušaitis, B. Stomoniakoff
Maskva, 1933.X.5
Ratifikacijos instrumentas, Lietuvos prisidėjimas prie Nuolatinio Tarptautinio Teismo ir fakultatyvis priėmimas N.T.T. Statuto 36 str. 2 paragrf
Prezidentas Aleksandras Stulginskis, V. Jurgutis
Kaunas, 1922.II.14
Lietuvos-Amerikos sutartis dėl moratoriumu atidėtos skolos reguliavimo 1932.VI.9
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Herbert Hoover, Bronius Balutis
Vašingtonas, 1932.VI.9
Plein Pouvoir (Įgaliojimas) duotas Maxim Maximovich Litvinov pasirašyti sutartį tarp Rusų Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos, Lietuvos pilietybės klausimu
Vladimir Ulyanov (Lenin), Nikolai Gorbunov, (?)
Maskva, 1920.X.14
Sugadinti dokumentai.
Toliau matome sutarčių bei parašų fotografijas, kurios parodo Lietuvos palyginti trumpą – tik per 20 nepriklausomybės metų - nueitą kelią. Jos parodo, kaip Lietuva tvarkė savo politiką, kaip nepriklausoma Lietuvos valstybė vystė derybas ir pasirašė tarptautines sutartis kartu su pasaulyje išgarsėjusiais vadovais, kurių vardai mums gerai žinomi.



























































Lietuvos-Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos taikos sutartis (Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis)
Tomas Naruševičius, Petras Klimas, Simon Rozenbaum, Juozas Valokaitis, Vytautas Račkauskas; Adolf Joffe, Julijon Marchlevskij, Leonid Obolenskij
Maskva, 1920.VII.12
Lietuvos-Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos taikos sutartis (Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis) – Ratifikavimo dokumentas
Mikhail Kalinin, Avel Yenukidze
Maskva, 1920.IX.9
Pratęsimas Sutarties pasirašytos 1926.IX.28
Mikhail Kalinin, Avel Yenukidze
1931.VI.28
Taikos sutartis su Ukraina
A Ivanov, Ermoprenku (?)
Maskva / Charkovas, 1921.II.14 / 1922.IV.5
Lietuvos ir D. Britanijos nusikaltėlių išdavimo sutarties parašytos 1926.V.18 ratifikavimo instrumentas
Jungtinės Karalystės Karalius, George V
Londonas, 1926.VII.7
Sutartis nustatyti Katalikų bažnyčios padėtį ir gaires religiniams reikalams Lietuvos Respublikoje
Popiežius Pius XI
Vatikanas, 1927.XII.8
Lietuvos-Austrijos prekybos sutarties ratifikavimo dokumentas
Austrijos Repulikos Prezidentas Wilhelm Miklas
Vienna, 1929.I.17
Lietuvos ir Danijos nusikaltėlių išdavimo sutarties, pasirašytos 1934.XII.20 ratificakijos instumentas
Danijos Karalius Christian X
Kopenhagen, 1930.X.2
Lietuvos-Islandijos prekybos ir laivininkystės sutarties ratifikacijos instrumentas
Danijos Karalius Christian X
Kopenhagen, 1930.X.2
Lietuvos-Vokietijos žuvininkystės sutartis - ratifikavimo dokumentas
Vokietijos Prezidentas Paul von Hindenburg
Berlin, 1929.IV.30
Jungtinių Amerikos Valstijų - Lietuvos susitarimas dėl arbitražo
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Calvin Coolidge
Vašingtonas, 1929.I.4
Lietuvos ir Turkijos Respublikos draugystės sutartis
Turkijos Respublikos Prezidentas Gazi Mustafa Kemal
Ankara, 1931.V.14
Lietuvos-Latvijos sienos aprašymas
Lietuvos ir Latvijos delegacijų dalyviai
Riga, 1927.X.15
Konvencija tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos apie skolinius įsipareigojimus ir mokėjimo ir atsiskaitymo sistemą
Latvijos Prezidentas Karlis Ulmanis
Riga, 1938.VI.29
Lietuvos ir Olandijos ekstradicijos sutarties pasirašytos 1933.XII.1 ratifikacijos instumentas
Olandijos Karalienė Wilhelmina
Kopenhagenas, data nežinoma
Estijos, Latvijos ir Lietuvos konvencija dėl čekių
Estijos Prezidentas Konstantin Pats
Talinas, data nežinoma
Sutartis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos apibrėžiant karo tarnybą, natūralizaciją ir dvigubą pilietybę - Ratifikacija
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Franklin D. Roosevelt
Vašingtonas, 1938.VII.5
Lietuvos ir Meksikos draugingumo sutartis
Meksikos Prezidentas Lazaro Cardenas
Vašingtonas, 1938.V.31
Lietuvos ir Čile draugingumo susitarimo ratifikacija
Čilės Respublikos Prezidentas Arturo Alessandri
Santiago, 1936.VI.20
Lietuvos ir Japonijos prekybos bei laivininkystės sutarties pasirašytos 1930 m. gegužės 2 d. – Ratifikacija
Japonijos Imperatorius Hirohito
Imperiniai rūmai, Tokyo, 1931.X.5
Iš nežinios sugrąžinti šie svarbūs istoriniai dokumentai jau Lietuvoje, Lietuvos valstybės centriniame archyve. Tai pasiekta glaudaus LR ambasadorius Kanadoje D.Skusevičiaus, Kanados lietuvių muziejaus - archyvo ir Kanados lietuvių bendruomenės bei kanadiečio Ch.Hopkins bendradarbiavimo dėka. Visi spėliojimai bei intrigos dėl jų likimo išspręsti. Lieka tik Lietuvos istorikams juos nagrinėti ir paskelbti juose randamas istorijas.
Iš kairės į dešinę: Katrin Kohl Executive Coordinator to the UNESCO Chair in Reorienting Education towards Sustainability – C. Hopkins žmona, Charles Hopkins UNESCO Chair in Reorienting Education towards Sustainability, York University – Gylių kaimynas, Danguolė Juozapavičiūtė-Breen KLMA direktorė, Joana Kuras Kanados lietuvių bendruomenės (KLB) valdybos narė, Darus Skusevičius Lietuvos ambasadorius Kanadoje.
* * * * *
2020m. Raimundas Klimavičius parašė išsamų straipsnį apie šiuos dingusius dokumentus: „Dingę tarp Stokholmo ir Toronto“. Straipsnis buvo spausdintas Kanados lietuvių savaitraštyje „Tėviškės Žiburiai“: 2020m. sausio 21d., psl. 4 (1 dalis) ir 2020m. vasario 4d., psl. 4 (2 dalis). Kanados lietuvių savaitraštį „Tėviškės žiburiai“ galite rasti tinklalapyje: spauda.org.
Parengė: Danguolė Juozapavičiūtė-Breen, KLMA direktorė
Vertimas ir redagavimas: Sigina Katkauskaitė, Gabija Petrauskienė
This post is also available in: EN