Dr.Kostas Jurgėla 1964 metais rašė pasakojimą apie lietuvių imigrantų atsiradimą Amerikoje ”Lietuviai Amerikoje prieš masinę imigraciją ir tautinį atgimimą”. Nors jo rašyta istorija atspindi amerikietišką požiūrį, bet joje yra įdomi dalis apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karius, kurie 1812 metų kare dalyvavo kaip britų armijos dalis. Šiuos karius,  kovojusius kartu su prancūzais Napoleono kare ir pakliuvusius į britų nelaisvę, pasamdė į britų armija. Kaip rašo dr.K.Jurgėla, britai juos perdavė dviems šveicarų de Watteville ir de Meuron vadovaujamiems pulkams, kurie irgi buvo britų pasamdyti. De Watteville pulko kariai iš pradžių kovojo Egipte ir Europoje prieš Napoleoną; de Meuron pulkas - Indijoje. Abu pulkai vėliau buvo pasiųsti į Šiaurės Ameriką ir savo misiją ten baigė 1815 metais. Spėjama, kad šių pulkų kariai, pasibaigus karui,  pasiliko Kanadoje, tikėtina, Rideau ar St.Francis upių slėniuose. Kai kurie iš šių karių, galbūt, tarnavo kaip ginkluota apsauga Raudonosios upės Thomas Douglas, Selkirko barono, kuriamoms kolonistų gyvenvietėms, ten, kur yra dabartinis Vinipego miestas. Tų kareivių kilmę buvo galima atpažinti tik pagal gimimo vietos įrašus britų armijos karo suvestinėse, nes vardai, užrašyti anglų vokiečių ar lenkų kalbomis, buvo tikriausiai netikslūs.

Tie patys duomenys buvo pateikti ir vėliau, leidžiant knygą “Lietuviai Kanadoje”. Šioje knygoje pasakojimas buvo baigtas vienu mūsų susidomėjimą sukėlusiu sakiniu: ”Daugelis 1813-1815 metų karių įsikūrė Kanadoje ir susimaišė su vietiniais”. Jeigu taip iš tiesų buvo, būtent šie buvę kariai ir yra pirmieji lietuviai Kanadoje. Tad ši istorija tampa dviguba – Kanados ir Lietuvos istorija, nes ji liudija, kad šie atvykėliai kariai dalyvavo trijuose Kanadai labai svarbiuose įvykiuose: 1812 metų kare prieš Jungtines Valstijas; kuriant pirmasias kolonijas rytinėje Kanadoje ir Rideau slėnyje bei statant Rideau kanalą; ir galiausiai saugant pačias pirmąsias kolonijas Raudonosios upės pakrantėje.

Todėl mums atrodė, kad labai svarbu dar kartą sugrįžti prie šios istorijos, pasitikslinti įvykius ir faktus ir, galbūt, sužinoti LDK kilmės karių, pirmųjų lietuvių atvykėlių į Kanadą, vardus. Nutarėmė ieškoti atsakymų, kodėl jie paliko Lietuvą ir pasirinko kovoti Napoleono armijoje, kaip atsidūrė šveicarų pulkuose ir britų armijoje, kokie keliai juos atvedė į Kanadą?

Skaitmeninė technologija mums atvėrė didžiulius archyvų įrašus, ten atrasti faktai  leido papildyti pradinę istoriją, atradus daugiau konkrečios informacijos apie asmenis ir jų tolesnį likimą. Parodos tyrimai daugiausia buvo nukreipti į vieno šveicaro De Watteville pulką, kuriame tarnavo visi LDK kilmės kariai. Pasakojimas apie juos - tai pasakojimas apie drąsą ir mokėjimą išgyventi. Buvę kariai pasinaudojo kai kuriomis pasiūlytomis galimybėmis, kai kurių atsisakydami. Kai kurie iš jų žuvo ir palaidoti mūšių vietose Ispanijoje, Italijoje ir Kanados žemėje. Daugelis po karo grįžo atgal į Europą.
Po kruopštaus tyrinėjimo paaiškėjo, kad istorijos pabaiga ne visai tokia, kokia buvo parašyta. Pavyko išsiaiškinti, kad iš visos LDK kilmės karių grupės tik vienas pasiliko ir pradėjo kurti savo gyvenimą Kanadoje. Bet, atrodo, ir jis 1821 metais emigravo į Jungtines Valstijas, taip nutraukdamas lietuvių buvimą Kanadoje keliems dešimtmečiams.