ĮVYKIS: Paskutiniam Sovietų Sąjungos vadovui, Michailui Gorbačiovui paskelbus “perestroikos” (persitvarkymo) programą per kurią jis norėjo įvesti ekonomikos bei politinės sistemos pertvarkymą, jo mintis iš karto teigiamai priėmė Lietuva. Jo programoje įžvelgė galimybę įvesti pakeitimus. Dėja, neilgai trukus paaiškėjo, kad reformos kurių siekė Lietuva, nebuvo priimtinos Sovietų vadovybei ir jos buvo slopinamos.
ATSAKAS: Kanados Lietuvių Bendruomenės (KLB) valdyba, Kanados pagrindinio laikraščio The Globe and Mail 1988m. vasario 12d. laidoje patalpino pilno puslapio ilgumo atsišaukimą protestuojant prieš Gorbačiovo pastangas slopinti reformas Lietuvoje. To pasėkoje, Sovietų ambasada Otavoje, Kanados vyriausybei pasiuntė oficialų protestą prieš Kanados lietuvių akciją. Kanados lietuvių jaunimas tuojaus suorganizavo bado streiką priekyje Sovietų ambasados Otavoje. Streikas prasidėjo 1988m. vasario 16d. ir tęsėsi tris dienas.

ĮVYKIS: 1988m. birželio 3d. Lietuvos Mokslų Akademijos salėje, buvo sukurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Jos tikslas - organizuoti akciją vykdyti Gorbačiovo paskelbtą “perestroikos” - persitvarkymo programą. Tų pačių 1988 metų rudenį, spalio mėn. 23d. Vilniuje įvyko Lietuvos Sąjūdžio steigiamjoji konferencija. Joje gimė “Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis” ir jo pirmininku išrinktas muzikologas profesorius Vytautas Landsbergis. Konferencija nutarė, kad Sąjūdžio pagrindinė užduotis – nubrėžti ir įvykdyti kelią į Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.
ATSAKAS: Nepaisant kontroversijos išeivijoje dėl ryšių su Lietuva, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdyba, kurios didelę dalį sudarė Kanados lietuviai, nutarė priimti Sąjūdžio kvietimą dalyvauti steigiamąjame suvažiavime Vilniuje ir ten pasiuntė savo pirmininką Dr. Vytautą Bieliauską iš JAV. Dr. Bieliauskas konferencijoje dalyvavo, pasakė kalbą, atstovavo išeivijos lietuviams ir užmezgė tiesioginius darbinius ryšius su Sąjūdžiu.

ĮVYKIS: Nors švęsti Lietuvos Nepriklausomybės 1918m. Vasario 16-tosios šventę buvo uždrausta ir grėsė areštas bei kalėjimas, Sąjūdis 1989 metais, per PLB valdybą pakvietė Lietuvon atvykti lietuvių bendruomenių atstovus iš 24 kraštų. Maskvai užblokavus vizų išdavimą, tiktai dviems kraštams pasisekė gauti vizas: Kanados keturių asmenų delegacijai ir vienam asmeniui iš Vakarų Vokietijos.
ATSAKAS: Kanados lietuvių bendruomenės delegacija, sėkmingai įveikus tolimesnius trukdymus pasiekti Lietuvą patirtus Sheremeteyevo aerouoste Maskvoje, atvyko Lietuvon 1989m. vasario 15d. Operos rūmuose Kaune vykstančiame Sąjūdžio suviažiavime Gabija Petrauskienė perdavė išeivijos sveikinimus ir Vytautas Bireta sveikino Kanados lietuvių vardu vasario 16-tosios iškilmingame mitinge Katedros aikštėje Vilniuje.

ĮVYKIS: 1989m. buvo intensyvaus aktyvizmo metas: Sąjųdžio vadovybės atstovai lankėsi Kanadoje bei įvairiuose kraštuose tiriant kiek šie kraštai remtų Lietuvą jai atstačius savo nepriklausomybę.
ATSAKAS: Lietuvai neturint galimybių prieiti prie tarptautinės valiutos bei dolerių, šiuos vizitus finansavo PLB ir KLB. Kanados valdžios pareigūnai bei parlamentarai priėmė atvykuosius Sąjūdžio atstovus pokalbiams. Dažnėjo atvykusių pranešimai Kanados lietuvių visuomenei bei bendri pareiškimai paremiantys Lietuvos nepriklausomybės siekius.

ĮVYKIS: 1989 rugpiūčio 2d. Baltijos Kelias atžymėjo Molotovo-Ribbentropo slapto sutarimo 50-metį kurio pasėkoje Baltijos valstybės tapo Sovietų okupuotos šalys. Žmonės nuo Vilniaus iki Talino sukibo rankomis – sudarė žmonių grandinę tuo į savo okupaciją atkreipdami pasaulio dėmėsį. Didėjo galimybės Lietuvai pačiai reikštis ir save atstovauti tarptautiniuose forumuose.
ATSAKAS: PLB ir KLB pasirūpino Lietuvos Žaliųjų partijos ir Sąjūdžio atstovo Zigmo Vaišvilos dalyvavimu Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo (CSCE) Ekologinėje Konferencijoje Sofijoje, Bulgarijoje 1989m. spalio 28-29dd. Lietuva kalbėjo už save tarptautiniame forume ir pristatė bendrai Sąjūdžio, Žaliųjų ir KLB paruoštą memorandumą iškeliantį Ignalinos branduolinio kuro gamyklos pavojus. (Tuo metu, Lietuvoje ruošiant tokius memorandumus gręsė areštas bei kalėjimas.)

ĮVYKIS: Kulminacinis metų įvykis buvo Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo Maskvos.
ATSAKAS: Prasidėjo pasirengimas pirmiems daugiapartiniams rinkimams į Lietuvos Augščiausiąją Tarybą 1990m. vasario mėnesį. Sąjūdžio atstovai (Zigmas Vaišvila ir Česlovas Senkevičius) atvyko į Kanadą 1989m. lapkričio mėnesį ir dalyvavo KLB Tarybos metiniame suvažiavime Toronte. Suvažiavime pristatė prašymą pagelbos vykdant Sąjūdžio misiją.

ĮVYKIS: 1990m. sausio mėnesį pasaulio dėmėsio centre - neramumai Viduriniuose Rytuose. Golfo Krizei bevykstant, tarptautinė kraštų bendruomenė svarstė karo galimybę ir kaip jo išvengti. Kaip tik tą mėnesį, sausio 11-12dd. Gorbačiovas atvyko į Vilnių grąsindamas prieš betkokius nepriklausomybės siekius. Jį sutiko masiniai protestai žmonių su plakatais “Raudonoji armija lauk.”
ATSAKAS: Kanados lietuviai tuojaus suorganizavo protesto demonstracijas, telegramų siuntas Kanados parlamentarams ir vyriausybei, bei vigilijas per visą Kanadą reikalaujant Lietuvai laisvės.

ĮVYKIS: 1990m. vasario mėn. 24d. įvyko pirmieji per 50 metų daugpartiniai rinkimai Lietuvoje. Pagal sovietų administracinę sistemą buvo renkami atstovai į Lietuvos Augščiausią Tarybą.
ATSAKAS: Sąjūdžio kvietimu, Lietuvon atvyko daugpartinė Kanados parlamentarų delegacija iš Federalinės ir Ontario provincijos valdžių kaip oficialūs rinkimų stebėtojai. Kartu su jais, kaip vertėjai bei padėjėjai, vyko KLB darbuotojai. Kanados parlamentarų delegacija oficialiai patvirtino rezultatus ir pareiškė, kad rinkimai teisėti. Sąjūdžio kandidatai laimėjo rinkimus didžiūlę balsų persvara. Lietuvos “Augščiausioji Taryba” perkrikštyta į Lietuvos Respublikos “Seimą” ir 1990m. kovo 11d. vykusioje Lietuvos Seimo sesijoje paskelbė Lietuvą nepriklausoma respublika.

ĮVYKIS: Prasideda Maskvos blokada prieš Lietuvą ir priešinimasis jos nepriklausomybei iš Maskvos. Sovietų tankai važiuoja Vilniaus gatvėmis – didėja agresija prieš beginklius žmones.
ATSAKAS: Kanados politikai praveda debatus Kanados Parlamente Lietuvos klausimu. KLB pradeda akciją “SOS Lietuva” ir atidaro pilnu laiku dirbantį “Krizės Centrą” Toronte. Jo vedėja Darija Deksnytė-Powell. KLB pasamdo Vytą Čuplinską dirbti lobistu pilnu laiku Kanados sostinėje Otavoje. KLB įsteigia “Pagalbos Lietuvai – Milijoninį vajų” finansiniai remti Sąjūdį ir naujai išrinktą Lietuvos valdžią. Sunkvežimiais per Prancūziją vežama KLB medicininė pagalba Lietuvai. Kanados lietuvių jaunimo grupė išvyksta Lietuvon dirbti savanoriais pas V. Landsbergį ir Sąjūdį. KLB vykdo telegramų Kanados parlamentarams akciją reikalaujant, kad Kanada pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Kanados užsienio reikalų ministras Joe Clark išsikviečia Sovietų Ambasadorių Kanadai pokalbiui ir pareiškia Kanados protestą prieš sovietų agresiją Lietuvoje.

ĮVYKIS: Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (CSCE) vyko Kopenhagoje 1990m. birželio 5-29dd. ir 1990 lapkričio 17-19dd. Paryžiuje.
ATSAKAS: Kopenhagoje buvo prašoma Lietuvos Užsienio Ministrui Algirdui Saudargui suteikti stebėtojo teisę, bet nepasisekė jos gauti. Aplankytos kraštų delegacijos, suorganizuota spaudos konferencija, išdalinti Lietuvos memorandumai. Paryžiuje Saudargas gavo teisę ir dalyvavo stebėtojo teisėmis. Buvo prašoma konferencijos dienotvarkėn įrašyti Lietuvos narystės klausimą. PLB ir KLB valdybų pastangomis paruošti ir išdalinti Lietuvos klausimu memorandumai, suorganizuotos tarptautinės spaudos konferencijos, aplankytos kraštų delegacijos. Lietuvių Bendruomenių lėšos įgalino Lietuvos delegacijų dalyvavimą abejose konferencijose.

ĮVYKIS: Sovietų valdžia visaip stengėsi sukelti atsikuriančioje Lietuvoje ekonominę ir socialinę krizę, žmonių nepasitenkinimą Lietuvos valdžia ir to priedangoje nuslopinti Nepriklausomybę, ypač pasinaudojant Persijos įlankos karo grėsmės krize. Nors Lietuvos Augščiausioji Taryba dar prieš 1990m. Kalėdas uždraudė Vyriausybei kelti kainas, K. Prunskienės ministrų kabinetas 1991m. sausio 8d. keturgubai padidino pagrindinių maisto produktų kainas, sukeldama žmonių protestus. 1991m. sausio 9d. Ministrės Pirmininkės Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos vyriausybė, jai grįžus iš Maskvos, atsistatydino. Sausio 10d. trys Sovietų specialios paskirties desantininkų batalijonai įvažiavo į Lietuvą. Sausio 13d. su tankais Vilniuje štormavo TV bokštą ir seimo rūmus kuriuos iš visos Lietuvos bėgo ginti beginkliai Lietuvos žmonės. Nuo tankų sausio 13d. žuvo 14 beginklių civilių. Buvo nužudyti pasienio punktuose savanoriai pasienio sargai. Sovietai įvedė spaudos cenzūrą. Gorbačiovui nustačius dar vieną referendumo sąlygą nepriklausomybei įgyvendinti, Lietuva vasario 6d. pravedė referendumą dėl nepriklausomybės. Dar sykį žmonės aiškiai pasisakė už nepriklausomybės atstatymą.
ATSAKAS:Ontario provincijos vyriausybės atstovai atvyko į Vilnių sausio 12d. dirbti su Lietuvos parlamentarais, bet kai Vilnių pasiekė Sovietų tankai, jie buvo priversti skubiai iš Lietuvos pasitraukti. KLB oprganizavo protesto demonstracijas. Kanada tuojaus sustabdė $50M komercinių kreditų paramą skirtą Sovietų Sąjungai.

ĮVYKIS: 1991m. rugpjūčio 26d. Kanada pripažino Lietuvą nepriklausoma respublika ir oficialiai su ja užmezgė diplomatinius santykius 1991m. rugsėjo 2d. Vilniuje.
ATSAKAS: Kanada į Baltijos valstybių sostines: Vilnių, Rygą ir Taliną, Kanados vyriausybiniu lėktuvu atskraidino savo vyriausybinę delegaciją diplomatiniams ryšiams atstatyti. Delegacijai vadovavo Tarptautinės prekybos ir vystymo Ministras Michael Wilson – delegacijos nariai, Kanados Baltijos valstybių bendruomenių atstovai. Kanados Lietuvių Bendruomenės atstovais buvo: KLB pirmininkas Juozas Krištolaitis ir vice-pirmininkai: Algis Pacevičius ir Gabija Petrauskienė. Kanados Ministro Pirmininko Brian Mulroney pasiuntinys, Tarptautinės Prekybos ir Vystymo Ministras Michael Wilson, Kanados vyriausybės vardu su Lietuvos Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi 1991m. rugsėjo 2d. Lietuvos Vyriausybės rūmuose Vilniuje pasirašė dokumentus atstatančius diplomatinius ryšius tarp Kanados ir Lietuvos Respublikos.

▪ 1992 Atidaroma Lietuvos Ambasada Briuselyje, Belgijoje rugsėjo. 22d. Didžiulis Kanados Lietuvių Bendruomenės atsiekimas buvo Pagalbos Lietuvai Vajaus per metus sukeltas virš $1M Lietuvai. Vajui vadovavo Vytautas Bireta. Šių lėšų dėka Kanados lietuviai nupirko ir padovanojo Lietuvos Vyriausybei pastatą Briuselyje, kad jie efektyviau galėtų dirbti Belgijoje siekiant narystės Europos Sąjungoje bei NATO.

▪ Per sekančius keletą metų įvykdyta įvairiausių projektų teikiant Lietuvai techninę bei profesinę pagalbą. Kanados mokytojai per CANDLE projektą organizavo Kanados anglų kalbos mokytojus ir vežė Lietuvon pravesti vasaros kursus Lietuvos anglų kalbos mokytojams. Buvo teikiama techninė pagalba įvairiose srityse: vieša atskaitomybė bei skaidrumas valdžioje; valstybės tarnyba ir administracija; sveikatos apsauga, savivaldybių administravimas, teisėsauga, ekonomikos vystymas ir prekyba, akademikų pasikeitimai, tt. Kanados ir Ontario Provincijos vyriausybės, Kanados Viešojo Administravimo Institutas (IPAC) bei Kanados Vykdomoji Tarnystė Užsienyje (CESO), tt. pasinaudojo Kanados federalinės valdžios sudarytomis finansinės paramos sąlygomis vystyti ir vykdyti įvairius projektus Lietuvoje. Taip pat daugelis projektų vyko privačia iniciatyva: įsteigta mokomoji odontologijos klinika, knygų ir meno vajai universitetams bei galerijoms, įsteigti užimtumo bei socialinės pagalbos centrai jaunimui ir šeimoms, medikamentų siuntos, vystyta savanorystė, parama policijai, meninių vienetų bei kultūrininkų pasirodymai, sportininkų turnyrai tt.

ĮVYKIS: Nebaigtas darbas: sovietų armijos išvedimas iš Lietuvos.
ATSAKAS: Masinė laiškų rašymo akcija, kuriai vadovavo Kanados Lietuvių Bendruomenės (KLB) valdyba, skatino Kanados valdžią bei parlamentarus reikalauti, kad sovietai savo armiją išvestų iš Lietuvos.

ĮVYKIS: Kanada ruošėsi Lietuvai suteikti komercinius kreditus. Sovietai reikalavo, kad Kanada reikalautų, kad Lietuva pirmoje eilėje betkokius kreditus iš Kanados skirtų Sovietų Sąjungai, kad atmokėti jiems išlaidas kurias Sovietai patyrė bevaldant Lietuvą.
ATSAKAS: Dėka lobizmo pastangų Kanados sostinėje Otavoje, Kanada Lietuvai suteikė besąlyginius komercinius kreditus.

ĮVYKIS: Lietuva siekė narystės NATO, sustiprinti savo saugumą.
ATSAKAS: KLB dėjo dideles pastangas įtaigoti Kanados Ministrą Pirmininką, Jean Chretien, vykstantį į konferenciją Madride, Ispanijoje, remti Lietuvos siekius tapti NATO nare. KLB rinko parašus peticijai kuri buvo pristatyta Kanados parlamente per Kanados parlamentarą atstovaujantį High Park rajoną Toronte – Jesse Fliss.

ĮVYKIS: Reikalus tarp Lietuvos ir Kanados tvarkė Lietuvos “attache” dirbantis Washington, DC.
ATSAKAS: KLB laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Algirdą Brazauską prašant, kad laikinasis Lietuvos “attache” Kanados reikalams dirbantis iš Lietuvos Ambasados Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) patalpų Wašingtone, būtų pakeltas į Ambasadoriaus Kanadai lygį ir kad Lietuva atidarytų atskirą ambasadą Kanadai Kanados sostinėje Otavoje. Pageidautina, kad Kanados reikalai būtų svarstomi atskirai nuo JAV reikalų. Lietuva eventualiai atidarė savo Ambasadą Otavoje.

▪ 2004m. kovo mėn. 2d. Lietuva priimta pilnateise NATO nare, ir, priimta pilnateise Europos Sąjungos nare 2004m gegužės 1d.