- 8. Raudonosios upės gyvenviečių apsaugoje Spauskite esantį mygtuką, kuris atvers parodos apžvalgos tekstus lietuvių kalba.
This post is also available in: EN
This post is also available in: EN
This post is also available in: EN
Raudonosios upės gyvenviečių apsaugoje
Raudonosios Upės gyvenvietėje 1812 metų rugsėjo 4 d, 187,000 kv.km žemė, skirta Hudson Bay kompanijai kaip galimybei plėsti prekybą kailiais, buvo perduota Thomas Douglas, Selkirko baronui, kad jis sukurtų Kanados Vakaruose, netoli Vinipego, ūkininkų gyvenvietę; ji tebėra ir šiandien. Thomas Douglas į ją ketino kviesti škotų ir airių ūkininkus, kuriuos iš savo plotų išgyvendino stambieji žemvaldžiai, auginantys labai pelningas avių kaimenes.
Naujoji gyvenvietė iškart buvo įtraukta į brutalias Hudson Bay ir jo varžovo Northwest kompanijų tarpusavio kovas. Northwest kompanija sugebėjo sukurstyti prieš naujakurius įvairioms gentims priklausiusius čiabuvius, kurie nusiaubdavo ir sudegindavo sodybas.
Thomas Douglas į Kanadą atvyko pasibaigus 1812 metų karui, jo didžiausias rūpestis buvo, kaip apsaugoti naujakurių gyvenvietes prie Raudonosios upės. Britų didikas su De Watteville ir kariais susitiko, kai jie buvo gabenami į Sorel, kad iš ten būtų grąžinami į Europą. Jis įkalbėjo kai kuriuos De Watteville ir de Meuron karius pasinaudoti galimybe vykti į Vakarus ir ten saugoti naujakurius. Atsikeršydami apsaugos kariai kuriam laikui užgrobė pagrindinį Northwest kompanijos prekybos punktą Fort William, Ontario.
Vėliau šiems pulkams priklausę kariai patraukė į Vakarus ir patys tapo naujakuriais. Selkirk baronas ypač domėjosi lenkų kilmės kariais, kurie, jo nuomone, turėjo būti geri ūkininkai. Jis kvietė atvykti daugiau lenkų ir netgi buvo numatęs jiems skirti geresnės žemės plotus,nei buvo skyrę kariams britai.
Tarp 51 karinės gyvenvietės naujakurių buvo Andreas Koegto, viengungis ir,atrodo, čia gyvenęs iki 1818 m. Tai vienas iš pirmųjų įvardintų LDK kilmės atvykėlių Kanadoje. 1817 metais Thomas Douglas ir 5 Chippeaway ir Sautaux, Killistine ar Cree genčių vadai pasirašė tarpusavio susitarimą, pagal kurį už naujakurių dirbamus žemės plotus kasmet įsipareigojo mokėti 100 svarų geros kokybės tabako. Tai buvo pirmasis susitarimas Vakarų Kanadoje, pripažinęs čiabuviams teisę į jų žemę.
Deja, De Watteville ir de Meuron kariai neilgai išsilaikė prie Raudonosios upės. Jų gyvenimą nuolat trikdė konfliktai su kailių verslininkais ir naujakuriais ūkininkais, 1821 metais į JAV Minesotą išvyko pirmoji karių grupė, o po didelio potvynio 1826 paliko paskutinieji kariai.
Pagal 1818 metų surašymą 1818 metų rugpjūtį De Meuron naujakurių saraše (2 psl 21 numeriu) įrašytas Andreas “Korgto”. Jeigu jis neišvyko su 1821 metų grupe, tikėtina, kad paliko Kanadą 1826 metais.
Multilingual WordPress with WPML
By continuing to use the site, you agree to the use of cookies. more information
The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.